popierius
nes tik jam aš galiu
išsilieti (mintis)
mano protas negirdi
širdis užsiėmus
viskas perniek
to jau per daug
mano pasaulis išlietas
kaip rašalas
o siaubo filmas tai aš
nežinau
kur pasuksiu
savo ištroškusias akis
ką toliau rankom
norėsiu paliesti
bet aš pasistengsiu
viskas bus gerai
pasitikėk manim
kaip aš tavim
netgi tada kai pats
savim nebetikėjai
kai nuleidai iš skausmo
užlūžusias rankas
kai galvojai kad prasmės nebėra
galbūt nėra mūsų
bet tai nereiškia kad
nėra prasmės mums būti