Kažkur tarp ten ir čia
Ji stovi, vaikšto išvirkščia
Jos veidas tik didelis plėmas
Ji žino, kad tai tik laikinas dievas
Ji kenčia nuo sielos randų
Bejėgiškai stengias pakilt nuo grindų
Ji vaikšto po kiemą tuščia ir basa
Jos kojas jau gaubia bežadė tamsa
Užmigt - toks būtų jos prašymas
Bet viduje tik sielos draskymas
Jos kojos ir rankos bergždžiančiai traška
Ji greitai pavirs į stingdantį vašką